AD Baltic prekyboje jau galite rasti Wahler EGR vožtuvų pirmąsias populiariausias pozicijas.
Vidaus degimo variklių išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) sistema - tai azoto oksidų (NOx) emisijos mažinimo metodas, naudojamas daugelyje benzininių ir dyzelinių variklių. EGR principas - tam tikros variklio išmetamųjų dujų dalies grąžinimas atgal į variklio cilindrus. Benzininiame variklyje šios inertinės išmetamosios dujos cilindre išstumia tam tikrą degiojo mišinio dalį. Vadinasi, sumažėja degiojo mišinio šiluma ir degimo metu stūmoklį veikia toks pat slėgis, tačiau žemesnėje temperatūroje. Dyzeliniame variklyje išmetamosios dujos išstumia perteklinį priešdegiminio mišinio deguonį.
Kadangi NOx aukštoje temperatūroje formuojasi daug greičiau, EGR sumažina degimo metu susidarančių NOx oksidų kiekį. NOx daugiausiai susidaro azoto ir deguonies mišinį pakaitinus iki tam tikros aukštos temperatūros.
AD Baltic prekyboje jau galite rasti Wahler EGR vožtuvų pirmąsias populiariausias pozicijas.
Vidaus degimo variklių išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) sistema - tai azoto oksidų (NOx) emisijos mažinimo metodas, naudojamas daugelyje benzininių ir dyzelinių variklių. EGR principas - tam tikros variklio išmetamųjų dujų dalies grąžinimas atgal į variklio cilindrus. Benzininiame variklyje šios inertinės išmetamosios dujos cilindre išstumia tam tikrą degiojo mišinio dalį. Vadinasi, sumažėja degiojo mišinio šiluma ir degimo metu stūmoklį veikia toks pat slėgis, tačiau žemesnėje temperatūroje. Dyzeliniame variklyje išmetamosios dujos išstumia perteklinį priešdegiminio mišinio deguonį.
Kadangi NOx aukštoje temperatūroje formuojasi daug greičiau, EGR sumažina degimo metu susidarančių NOx oksidų kiekį. NOx daugiausiai susidaro azoto ir deguonies mišinį pakaitinus iki tam tikros aukštos temperatūros.
EGR naudojimas kibirkštinio uždegimo varikliuose
Išmetamosios dujos, įtrauktos į kuro, deguonies ir degimo produktų mišinį, padidina cilindro turinio savitąją šilumą, dėl to sumažėja adiabatinė liepsnos temperatūra. Tipiniame automobilio kibirkštinio uždegimo (SI) variklyje EGR metodu įsiurbimui grąžinama 5-15 proc. išmetamųjų dujų. Maksimalų kiekį riboja reikalavimas mišiniui degimo metu palaikyti gretimos liepsnos frontą: perteklinis EGR kiekis SI variklyje gali sukelti uždegimo pertrūkius ir dalinį kuro sudegimą. Nors EGR tam tikru mastu sulėtina degimą, tai galima kompensuoti paankstinant kibirkšties skėlimą. EGR įtaka variklio efektyvumui labai priklauso nuo konkretaus variklio konstrukcijos, kartais tenka ieškoti kompromiso tarp efektyvumo ir NOx emisijos. Tinkamai veikianti EGR sistema gali teoriškai padidinti benzininių variklių efektyvumą tokiais mechanizmais:
Mažesni droseliavimo nuostoliai. Patiekus inertinių dujų į įsiurbimo sistemą, norint pasiekti tą patį galingumą droselio plokštelė turi būti atidaryta plačiau: dėl to padidėja įvadinio kolektoriaus slėgis ir sumažėja droseliavimo nuostoliai.
Mažesnis šilumos atmetimas. Dėl žemesnės piko degimo temperatūros ne tik susidaro mažiau NOx, tačiau taip pat mažiau šiluminės energijos atiduodama degimo kameros paviršiams, tad jos lieka daugiau plėtimosi takto metu konvertuoti į mechaninį darbą.
Silpnesnė cheminė disociacija. Dėl žemesnės piko temperatūros daugiau išleistos energijos lieka darbui atlikti šalia TDC ir mažiau išeikvojama (plėtimosi takto ankstyvoje fazėje) degimo produktų disociacijai. Šis poveikis, palyginti su pirmais dviem, yra nežymus. Be to, šis metodas bent vienu mechanizmu sumažina benzininių variklių efektyvumą:
Mažesnis savitasis šilumos santykis. Liesas įsiurbimo mišinys pasižymi didesniu savituoju šilumos santykiu nei EGR mišinys. Sumažinus savitąjį šilumos santykį, mažėja kiekis energijos, kurią gali ištraukti stūmoklis.
EGR sistema paprastai nenaudojama esant didelėms apkrovoms, kadangi sumažina maksimalią galią. Taip nutinka dėl to, kad šiuo metodu gaunamas mažesnio tankio įsiurbiamas mišinys. Be to, EGR metodas praleidžiamas varikliui dirbant laisvomis apsukomis (nedideliu greičiu, esant nulinei apkrovai), tuo siekiant išvengti netolygaus degimo ir šiurkštaus variklio darbo tuščiąja eiga.
Populiariausios pozicijos ir kodai:
EGR dyzeliniuose varikliuose
Moderniuose dyzeliniuose varikliuose EGR dujas aušina šilumokaitis: tuo siekiama patiekti didesnės masės recirkuliuotas dujas. Priešingai nei SI varikliai, dyzelių neriboja būtinybė palaikyti gretimos liepsnos frontą. Priešingai: kadangi dyzelis nuolat dirba esant oro pertekliui, EGR efektyvumas kontroliuojant NOx emisiją čia siekia iki 50 proc. (laisvomis apsukomis, kai paprastai būna labai didelis oro perteklius).
Kadangi dyzeliniai varikliai nedroseliuojami, EGR nesumažina droseliavimo nuostolių (priešingai nei SI varikliuose, žr. pirmiau). Tačiau išmetamosios dujos (daugiausiai - anglies dioksidas ir vandens garai) pasižymi didesne savitąja šiluma nei oras, todėl taipogi mažina piko degimo temperatūrą. Tačiau ir čia yra kompromisų. Patiekus EGR į dyzelį, sumažėja galios takto degimo dujų savitasis šilumos santykis. Dėl to mažėja galia, kurią gali ištraukti stūmoklis. Be to, EGR turi tendenciją mažinti per vieną galios taktą sudeginto kuro kiekį. Tai akivaizdu išmatavus dalelių emisiją, kuri atitinka EGR padidėjimą. Galios takto metu nesudegusios dalelės (daugiausia anglis) - tai išeikvota energija. Griežtesni reikalavimai, taikomi dalelių (PM ) emisijai, nurodo, kad turi būti įrengtos papildomos emisijos kontrolės priemonės, kurios kompensuotų EGR sukeltą PM emisijos padidėjimą. Dažniausiai naudojami išmetimo sistemoje įrengiami kietųjų dalelių filtrai, kurie mažina kuro degimo efektyvumą. Kadangi EGR didina kiekį PM , kurias reikia surinkti ir mažina išmetamųjų dujų temperatūrą bei deguonies kiekį, be to, šie filtrai turi funkcionuoti tinkamai ir surinkti nudegintus suodžius, automobilių gamintojams teko įpurkšti kurą bei orą tiesiai į išmetimo sistemą ir taip sulėtinti šių filtrų užsikimšimo procesą.
Ieškokite e. kataloge ADeCAT