Panaudotos alyvos utilizavimas

Didžiausią pavojingų atliekų dalį Lietuvoje (apie 50 proc.) sudaro naftos produktų ir vandens mišiniai. Į šią grupę patenka ir naftos produktų turinčios atliekos, pvz., naudotos alyvos. Akivaizdu, kad naftos produktų atliekos yra svarbiausia pavojingų atliekų rūšis. Per pastaruosius šešerius metus Lietuvoje sunaudojama apie 27 tūkst. t tepalų ir tepalinių alyvų. Šių naftos produktų susidariusios pavojingos atliekos per metus siekia iki 17 tūkst. t ir tik apie 10-20 proc. susidariusio atliekų kiekio yra surenkama ir sutvarkoma. Alyvų atliekos yra:

bet kokios tepimo ar pramoninės alyvos, kurios tapo netinkamos naudoti pagal pirminę paskirtį,
netinkamos naudoti vidaus degimo variklių ir pavarųdėžių alyvos,
mineralinės tepimo alyvos,
turbininės ir hidraulinės alyvos.

Panaudota alyva yra stipriai užteršta įvairiais metalais iš variklio - magniu, variu, cinku ir sunkiaisiais metalais.Sunkieji metalai gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, kaikurie jų sukelia vėžinius susirgimus. Jeigu netinkamai utilizuojama, panaudota alyva gali sukelti daug aplinkosaugosproblemų. 1 litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandensir padengti plėvele apie 1 ha vandens paviršiaus! Keičiant alyvą paprastai yra keičiamas ir filtras. Tokį filtrą išmetus į komunalinių atliekų konteinerį, apie 0,1 l užterštos alyvospateks į aplinką. Draudžiama išpilti ar išleisti alyvų atliekasir alyvų atliekų perdirbimo liekanas į paviršinio bei požeminiovandens telkinius bei drenažo ir kanalizacijos sistemas, išpilti ar išleisti alyvų atliekas ir alyvų atliekų perdirbimoliekanas ant dirvožemio, perduoti alyvų atliekas asmenims,neturintiems teisės tvarkyti tokių atliekų.

AD Baltic jau kuris laikas vykdo nustatytas alyvų atliekų tvarkymo užduotis, atlieka išleidžiamų į Lietuvos Respublikosvidaus rinką alyvų apskaitą ir teikia ataskaitas Vyriausybėsįgaliotai institucijai šios institucijos nustatyta tvarka, siekia, kad atliekos būtų saugiai sutvarkytos ir nekeltų pavojaus aplinkai bei žmonių sveikatai.

Naudinga

Atliekų ir aplinkos taršos apskaita

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016);
Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 2001,Nr. 85-2968);
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2004, Nr. 68-2381);
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. 348 „Dėl Pakuočių irpakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 81-3503);
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. D1-631 „Dėl duomenųir informacijos teikimo pagal 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB)Nr. 166/2006 dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo ir iš dalies keičiantį Tarybos direktyvas 91/689/EEB ir 96/61/EB“ (Žin., 2007, Nr. 7-291);
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymas Nr. D1-291 „Dėl Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 65-2599);
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. D1-617 „Dėl ataskaitųapie 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 1991/689/EEB dėl pavojingų atliekų įgyvendinimąteikimo Europos Komisijai“ (Žin., 2007, Nr. 4-177);
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. D1-565 „Dėl ataskaitųapie 2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/76/EB dėl atliekų deginimo įgyvendinimą teikimo Europos Komisijai“ (Žin., 2006, Nr. 135-5117);
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. sausio 24 d. įsakymas Nr. D1-37 „Dėl informacijosapie nuotekų tvarkymą rinkimo ir pateikimo Europos Komisijai“ (Žin., 2006, Nr. 12-433);
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. D1-721 „Dėl Ataskaitų apie Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių įgyvendinimą teikimo Europos Komisijai tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 22-699);
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. D1-409 „Dėl ataskaitų apieEuropos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų įgyvendinimą teikimo Europos Komisijai“ (Žin., 2004, Nr. 125-4517; 2005, Nr. 135-4870);
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymas Nr. D1-481 „Dėl Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 141-5168);
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 408 „Dėl teršalų išmetimo į aplinką apskaitos tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 8-213);
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymas Nr. D1-290 „Dėl Gaminių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“(2009, Nr. 65-2598).

Naudoti akumuliatoriai - pavojus aplinkai ir sveikatai

Išsilieję teršalai, pramoninės atliekos, cheminės medžiagos - tai tik nedidelė dalis pavojingų atliekų, kurios patekusios į aplinką teršia ne tik gamtą, bet ir kenkia žmogaus sveikatai. Medikų ir mokslininkų įrodyta, jog kenksmingos medžiagos turi tiesioginės įtakos įvairių ligų, ypač vėžinių, paūmėjimui. Todėl pastaraisiais dešimtmečiais visame pasaulyje skiriamas didelis dėmesys atliekoms, ypač pavojingoms, tvarkyti. Taip siekiama sumažinti jų poveikį natūraliai aplinkai. Ypač svarbu tinkamai tvarkyti pavojingas atliekas, kurių šalinimas kartu su bendromis atliekomis yra uždraustas ir reglamentuojamas teisės aktų. rūgštinius Švino akumuliato rius galima sėkmingai perdirbti

Automobiliniai akumuliatoriai - viena iš dažniausiai pasitaikančių pavojingų atliekų, kurios turi būti tinkamai surinktos, laikomos nustatytomis sąlygomis ir perdirbamos. Rūgštiniai švino akumuliatoriai - tai atliekos, turinčios daug pavojingų cheminių medžiagų. Pagal ES reikalavimus, švino turinčius akumuliatorius ir baterija privalu surinkti ir perdirbti taip, kad būtų galima pakartotinai panaudoti visas medžiagas, sudarančias šias atliekas - šviną, plastikus, sieros rūgštį, stibį ir kt. Nepaisant pavojingų atliekų kenksmingumo, vis dar nemaži automobilinių atliekų kiekiai tvarkomi netinkamai. Atliekos deginamos tiesiogiai kenkiant sveikatai ar išmetamos į sąvartynus, bendrus šiukšlynus. Todėl į aplinką (vandenis, gruntą, atmosferą) patenka pavojingos medžiagos, kurios skverbiasi į gruntinius vandenis.

Taip pat netenkama iš tokių atliekų galimų gauti vertingų antrinių žaliavų ir energijos. Rūgštiniai švino akumuliatoriai yra viena iš kenksmingiausių, tačiau tuo pačiu labiausiai perdirbamų atliekų. Tarptautinės baterijų tarybos (Battery Council International) teigimu, net 97 proc. naudotų akumuliatorių perdirbama ir vėl grįžta į automobilių pramonę. Taip ne tik minimizuojama žala sveikatai, bet ir taupomi gamtos resursai.

UAB „AD Baltic" ir partneriai, vadovaudamiesi Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka ir LR atliekų tvarkymo įstatymu, baterijas ir akumuliatorius bei baterijųir akumuliatorių atliekas priima nemokamai. Tinkamai tvarkyti naudotus akumuliatorius - nesudėtinga Baterijų ir akumuliatorių atliekos turi būti surenkamos atskirai, tam skirtuose specialiuose konteineriuose,statinėse, dėžutėse ar kitokiose talpyklose. Tiek akumuliatorių, tiek baterijų atliekų negalima maišyti su kitomis atliekomis. Pagal atliekų tvarkymą reglamentuojančias teisės normas, visos surinktos baterijų ir akumuliatorių atliekos turi būti perduodamos jas teisę tvarkyti turinčioms įmonėms ir negali būti laikomos ilgiau nei 3 mėn.

Didžiausios atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovės Lietuvoje su įmonėmis, kurių veikloje susidaro pavojingų atliekų, palankiomis sąlygomis sudaro atliekų tvarkymo sutartis. Bendrovės klientamssuteikia pavojingų atliekų (akumuliatorių, oro, kuro, alyvos filtrų ir kt.) laikymo konteinerius ir laiku išveža susidariusias atliekasvisoje Lietuvoje. Bendrovės filialus turi didžiausiuose

Lietuvos regionuose, iš kurių nesudėtinga operatyviai pasiekti klientą ir išspręsti jam su atliekų laikymu susijusias problemas. Visas akumuliatorių atliekas galima nemokamai atiduoti „AD Baltic" ir partnerių parduotuvėse.

Mechaninės transporto priemonės daro įtaką aplinkai viso jų naudojimo ciklo metu - nuo konstrukcijos kūrimo ir jų gamybos metodų iki eksploatavimo kelyje ir utilizavimo.

Atliekų tvarkymas Lietuvoje yra prioritetinė aplinkos apsaugos sritis. Aplinkos apsaugos problemos (tarša ir išteklių išeikvojimas) bei pasikeitęs visuomenės požiūris į aplinką sąlygojo paradigmos pasikeitimą - nuo „išmetančios visuomenės" prie uždaro rato strategijos. Šios strategijos sudėtinės dalys yra atliekų hierarchijos įvedimas (visų pirma - atliekų prevencija, tuomet - atliekų utilizavimas ir tik kaip paskutinioji galimybė - atliekų šalinimas), gamintojų atsakomybė, perdirbimo tikslų nustatymas ir principas „teršėjas moka". Atliekų tvarkymo planų sukūrimas padėjo užtikrinti pakankamos atliekų perdirbimo infrastruktūros egzistavimą. Panaudotos automobilių dalys - padangos, tepalai, hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai, akumuliatoriai, kuro, tepalo ir oro filtrai - itin kenksmingos aplinkai medžiagos.

Netinkamai tvarkomos ir šalinamos sąvartynuose jos gali kelti pavojų tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai. AD Baltic, į Lietuvos rinką importuojanti automobilių detales, eksploatacinius skysčius, akumuliatorius, padangas ir kt. prekes, siekia apsaugoti gamtą ir žmonių sveikatą nuo taršos atliekomis sukeliamo poveikio, todėl jau kurį laiką taikomos priemonės ir veiksmai visuose įmonės vadybos padaliniuose, kaip geriau įgyvendinti atliekų tvarkymo užduotis laikantis strategijos, tenkinančios visuomenės poreikius, užtikrinančios gerą aplinkos kokybę ir nepažeidžiančios rinkos ekonomikos principų. AD Baltic siekia, kad būtų įvykdytos LR Vyriausybės ar jos įgaliotųjų institucijų nustatytos atliekų perdirbimo ir kitokio naudojimo, pakuočių surinkimo bei pakartotinio naudojimo užduotys.

Siekdama užtikrinti tinkamą pavojingų atliekų tvarkymą ir apskaitą, AD Baltic yra sudariusi sutartį su šių atliekų surinkimu ir perdirbimu užsiimančiomis įmonėmis. Tokiu būdu įmonė prisideda prie aplinkos taršos mažinimo ir yra atsakinga už į rinką patenkančių prekių pakuočių ir atliekų tvarkymą.

Teisės aktai

LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas Nr. VIII-1183. 2009-05-12. Pakeitimo įstatymas Nr. XI-254. Žin., 2009, Nr. 61-2104.
LR aplinkos ir finansų ministrų įsakymu patvirtinta Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Žin., 2008, Nr. 79-3140; 2009, Nr. 83-3473.
LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1168 „Dėl apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo 2007-2012 metų užduočių patvirtinimo". Žin., 2006, Nr. 130-4897; įsigaliojo nuo 2006-12-01.
LR atliekų tvarkymo įstatymas. Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016; 2004, Nr. 73-2544; 2005, Nr. 84-3111; 2009, Nr.154-6961. Aktuali redakcija nuo 2009-12-28.
LR atliekų tvarkymo taisyklės. Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2001, Nr. 45-1604; 2002, Nr. 100-4461, Nr. 68-2381; 2007, Nr. 11-461; 2008, Nr. 26-942, Nr. 55-2109, Nr. 67-2541.
LR aplinkos ministro patvirtintas Apmokestinamųjų gaminių sąrašo formos, apmokestinamųjų gaminių sąrašo formos pildymo taisyklių, pažymos apie apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės atliekų panaudojimą (išvežimą) formos, pažymos apie apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės atliekų panaudojimą (išvežimą) formos pildymo taisyklių, išduotų pažymų apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų panaudojimą (išvežimą) ataskaitos ir gautų pažymų apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų panaudojimą (išvežimą) ir šių pažymų paskirstymą organizacijos nariams ataskaitos teikimo tvarkos aprašas Nr. D1-398. Žin., 2008, Nr. 89-3566 - įsigaliojo nuo 2009-01-01, pakeitimai, Žin., 2010, Nr. 36-1738.
LR aplinkos ministro patvirtintos Gaminių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų teikimo taisyklės Nr. D1-290 (Žin., 2009, Nr. 65-2598), pakeitimai, Žin., 2010, Nr. 36-1737.
LR gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklės Nr. D1-291. Žin., 2009, Nr. 65-2599; 2010, Nr. 36-1739.
LR aplinkos ministro įsakymas „Dėl baterijų ir akumuliatorių, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų, tiekimo į rinką reikalavimų", Nr. 4-499/D1-556.
LR aplinkos ministro įsakymas „Dėl išeikvotų baterijų ir akumuliatorių tvarkymo taisyklių patvirtinimo", Nr. D1-386.
LR administracinių teisės pažeidimų kodeksas Nr. ADM. Aktuali redakcija nuo 2010-04-01.